rikiuotinis

rikiuõtinis, -ė adj. (1) DŽ, NdŽ priklausantis rikiuotei: Rikiuõtinė kariuomenė BŽ488. Rikiuotėje kovotojas turi vykdyti komandas (įsakymus) ir visus rikiuotinius veiksmus greitai, griežtai, tiksliai ir sutartinai rš. Senolis šėrė rikiuotinį žirgą rš.